Lnks

Europos Sąjunga nėra valstybė – ji yra valstybių sąjunga. Tačiau federacinės valstybės (tokios valstybės politinių sprendimų galia yra padalinta centrinėms valdymo institucijoms bei federacijos vienetams) užuomazgas jau galime matyti ir šiandien. Viena iš jų – bendras Europos Sąjungos biudžetas.

2006 m. gegužės 3 d. Komisija patvirtino 2007 m. preliminarų biudžeto projektą (PBP) – tai yra pirmasis biudžeto sudarymo procedūros etapas. Galutinį biudžetą turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba. Tai yra pirmasis biudžetas, sudarytas pagal naująją daugiametę finansinę struktūrą, pagal kurią 2007–2013 m. bus tvarkomi ES finansai. Komisija 2007 m. ES išlaidoms pasiūlė skirti 126,8 mlrd. eurų sumą, t. y. 4,6 % didesnius įsipareigojimų asignavimus, palyginti su 2006 m. Mokėjimų asignavimai taip pat padidės 3,9 % iki 116,4 mlrd. eurų. Preliminariame biudžeto projekte numatyti įsipareigojimų asignavimai sudaro 1,08 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), o mokėjimų asignavimai – 0,99 % BNP. Pasiūlyme numatoma 11,5 % padidinti ES finansavimą su konkurencingumu susijusiems tikslams, o ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo sanglaudos skatinimo tikslams – beveik 15 %, o tai yra beveik 54 mlrd. eurų.

Kadangi konkurencingumas toks svarbus, nemaža biudžeto dalis tenka moksliniams tyrimams ir naujovėms. Pinigais skatinama imtis integruotų europinių projektų, kuriais sutelkiamos įvairiose ES šalyse dirbančių sveikatos, maisto, biotechnologijų, informacijos ir ryšių technologijų, nanotechnologijos, energetikos, aplinkos, transporto, saugumo, kosmoso ir kt. sričių mokslininkų pastangos. Ypač stengiamasi padėti diegti naujoves mažosioms įmonėms, nes jos yra ES ekonomikos pagrindas. Iš visų įsipareigojimų asignavimams numatytų 126,8 mlrd. eurų 54,3 mlrd. eurų bus išleista konkurencingumo ir ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo sanglaudos politikai.  Ši suma 6,8 mlrd. eurų didesnė už 2006 m. sumą, siekusią 47,5 mlrd. eurų. Šis padidėjimas turi strateginę reikšmę, kadangi į pirmą išlaidų kategoriją įtrauktos pagrindinės programos, tarp jų ir Konkurencingumo ir naujovių programa (palyginti su 2006 m., finansavimas išaugo 53 %), Transeuropinių tinklų programa (+ 18 %) bei mokymosi visą gyvenimą programa (taip yra pervadinta SOCRATES ERASMUS programa) (+ 30 %), taip pat naujos kartos Sanglaudos politikos programos, kuriose 2007 m. pirmą kartą visateisiškai dalyvaus 2004 m. į ES įstojusios šalys.

Lietuvos ir Europos Sąjungos oficialūs santykiai prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 27d., kai šalys pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Tada buvo padėtas pamatas ekonominių ir politinių valstybių santykių raidai.

Vienas iš svarbiausių Lietuvos ir Europos  Bendrijos santykių etapų yra Laisvosios prekybos sutarties pasirašymas, kuris buvo 1994 m. liepos 18d. Būtent šioje sutartyje buvo numatyta, kad Europos Sąjunga ir Lietuva palaipsniui įkurs laisvosios prekybos zoną per pereinamąjį laikotarpį, kuris prasidėjo 1995 metais ir tesėsi 6 metus. Pagal šią sutartį Europos Sąjunga įsipareigojo panaikinti muito mokesčius, mano jau minėtus kiekybinius apribojimus. Na o Lietuva pagal šią sutartį įsipareigojo laipsniškai mažinti importo muito mokesčius ir didinti eksporto į ES kvotas (išskyrus apribojimus, kurie išlieka kai kurioms prekėms, pavyzdžiui, tekstilei ir perdirbtiems žemės ūkio ir žuvies produktams. Ši sutartis vėliau tapo Europos sutarties dalimi, kurią Lietuva ir Europos bendrijos pasirašė 1995 m. birželio 12 d. ir kuri įsigaliojo tik 1998 metais. Ši sutartis pripažino Lietuvos siekį tapti ES nare ir sudarė sąlygas Lietuvai pasirengti stojimui į ES.

Pagal Europos sutartį yra liberalizuojamos prekių, paslaugų, kapitalo bei darbo jėgos judėjimas, taip pat yra užtikrinamas bendradarbiavimas teisės derinimo, finansų, aplinkos apsaugos, kultūros bei kitose srityse. Sutartyje įtvirtinama įsisteigimo laisvė, siejama su nediskriminavimo principu siekiant įkurti savo verslą ir verčiantis ekonomine ar profesine veikla.

Lietuvos pasirengimas įstojimui į ES prasidėjo jau 1996 metais, kai buvo priimta pirmoji konkreti pasirengimo narystei programa – Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programa. Joje buvo numatyti ne tik trumpalaikiai bet ir ilgalaikiai pasirengimo narystei darbai: vidaus reformų programos, administracinių gebėjimų tvirtinimas, teisės aktų projektai. Siekiant veiksmingai bendradarbiauti priimant sprendimus ES lygiu, būtinas tinkamas pasirengimas nacionaliniu lygmeniu. ES svarstomų klausimų ratas yra platus ir neretai naujai priimamas ES teisės aktas yra susijęs su keliomis sritimis. Kad būtų atsižvelgta į visų, kam bus aktualus naujasis teisės aktas, nuomonę bei poreikius, valstybė narė turi užtikrinti greitą ir efektyvų bendradarbiavimą tarp įvairių šalies institucijų, taip pat būtina įvertinti Seimui, Vyriausybei, Prezidentui, įvairioms ministerijoms tenkantį vaidmenį.

Riebalų nusiurbimas