Lietuva ir Europos sąjunga
Lietuvos ir Europos Sąjungos oficialūs santykiai prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 27d., kai šalys pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Tada buvo padėtas pamatas ekonominių ir politinių valstybių santykių raidai.
Vienas iš svarbiausių Lietuvos ir Europos Bendrijos santykių etapų yra Laisvosios prekybos sutarties pasirašymas, kuris buvo 1994 m. liepos 18d. Būtent šioje sutartyje buvo numatyta, kad Europos Sąjunga ir Lietuva palaipsniui įkurs laisvosios prekybos zoną per pereinamąjį laikotarpį, kuris prasidėjo 1995 metais ir tesėsi 6 metus. Pagal šią sutartį Europos Sąjunga įsipareigojo panaikinti muito mokesčius, mano jau minėtus kiekybinius apribojimus. Na o Lietuva pagal šią sutartį įsipareigojo laipsniškai mažinti importo muito mokesčius ir didinti eksporto į ES kvotas (išskyrus apribojimus, kurie išlieka kai kurioms prekėms, pavyzdžiui, tekstilei ir perdirbtiems žemės ūkio ir žuvies produktams. Ši sutartis vėliau tapo Europos sutarties dalimi, kurią Lietuva ir Europos bendrijos pasirašė 1995 m. birželio 12 d. ir kuri įsigaliojo tik 1998 metais. Ši sutartis pripažino Lietuvos siekį tapti ES nare ir sudarė sąlygas Lietuvai pasirengti stojimui į ES.
Pagal Europos sutartį yra liberalizuojamos prekių, paslaugų, kapitalo bei darbo jėgos judėjimas, taip pat yra užtikrinamas bendradarbiavimas teisės derinimo, finansų, aplinkos apsaugos, kultūros bei kitose srityse. Sutartyje įtvirtinama įsisteigimo laisvė, siejama su nediskriminavimo principu siekiant įkurti savo verslą ir verčiantis ekonomine ar profesine veikla.
Lietuvos pasirengimas įstojimui į ES prasidėjo jau 1996 metais, kai buvo priimta pirmoji konkreti pasirengimo narystei programa – Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programa. Joje buvo numatyti ne tik trumpalaikiai bet ir ilgalaikiai pasirengimo narystei darbai: vidaus reformų programos, administracinių gebėjimų tvirtinimas, teisės aktų projektai. Siekiant veiksmingai bendradarbiauti priimant sprendimus ES lygiu, būtinas tinkamas pasirengimas nacionaliniu lygmeniu. ES svarstomų klausimų ratas yra platus ir neretai naujai priimamas ES teisės aktas yra susijęs su keliomis sritimis. Kad būtų atsižvelgta į visų, kam bus aktualus naujasis teisės aktas, nuomonę bei poreikius, valstybė narė turi užtikrinti greitą ir efektyvų bendradarbiavimą tarp įvairių šalies institucijų, taip pat būtina įvertinti Seimui, Vyriausybei, Prezidentui, įvairioms ministerijoms tenkantį vaidmenį.